spalio
PATKPŠS
2526272829301
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
303112345

Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A.Puipai

Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus“ filmavimas.

Filmas kuriamas pagal Torgny Lindgreno to paties pavadinimo romaną, o jame pasakojama dviejų brolių istorija.

Kodėl režisierius pasirinko sodybą nedideliame Pagulbio kaime sako nežinantis ir sodybos šeimininkas, verslininkas bei menininkas Kazimieras Jakutis.

„Algimantas Puipa ieškojo sodybos, kurioje galėtų filmuoti, o Pagulbį jam rekomendavo viena fotomenininkė, kuri čia buvo. Tada atvyko kūrybinė grupė. Ir jiems tiko“, – sakė K.Jakutis.

Tiesa, šios Pagulbio kaimo sodybos niekaip nebūtų galima pavadinti viena iš gražiausių Lietuvos sodybų. Jai labiau tiktų keisčiausios sodybos pavadinimas.

Kelių hektarų teritorijoje stūkso sena dūminė pirtis, kurios viduje auga ir per stogo angą stiebiasi medis, pačios sodybos asla – molinė, čia gyvi šimtamečiai medžiai ir senasis autentiškas kluonas, o prie trobos stūkso kapines simbolizuojantys akmeniniai kryžiai.

Ilgametis Alantos seniūnijos, kuriai ir priklauso Pagulbio kaimas, seniūnas Jonas Kemesys sako, kad seną sodybą Pagulbio kaime įsigijęs K.Jakutis neatpažįstamai pakeitė kaimo gyvenimą.

„Pradžioje pagalvojau – keistuolis. Užsuko į seniūniją, prisistatė. Tada dar buvo čiužinių įmonės direktorius. Sako, aš perku sodybą Pagulbyje“, – prisiminė J.Kemesys.

Kartą, gausiai užsnigus, seniūnas paprašė, kad kartu su kitais keliais būtų nuvalytas ir kelias į K.Jakučio sodybą.

„Už tai gavau barti. Jakutis sakė, kad nereikia nieko valyti ir viskas turi būti natūralu“, – stebėjosi J.Kemesys.

Tačiau buvęs seniūnas pripažįsta, kad menininkas pakeitė Pagulbio kaimą, pavertęs sodybą kultūrine erdve – čia vyko renginiai, skambėjo poezija ir muzika, o į renginius atvykdavo tiek vietiniai, tiek aplinkinių kaimų gyventojai.

K.Jakutis išlaikė ir aukštaitišką stilių, o seną sodybą, kur kadaise buvo pradinė mokykla, atgaivinti jam padėjo Rumšiškių liaudies buities muziejaus specialistai.

Nedidelis Pagulbio kaimas skamba ne tik Aukštaitijoje – šis vardas keliauja po daugelį Lietuvos miestų ir miestelių.

Pagulbio vardą savo sceniniu slapyvardžiu pasirinkęs dainų autorius ir atlikėjas K.Jakutis ir šiais metais tęsia tradicijas. Jau rudenį prasidėsiantis atlikėjo koncertinis turas nuskambės daugiau nei dešimtyje miestų.

„Koncertą norėjau surengti ir pačioje Pagulbio sodyboje, tačiau kaip tik tada ja susidomėjo kino kūrėjai“, – sakė K.Jakutis.

Todėl nedvejodamas savo planus pakeitęs atlikėjas koncerto Pagulbyje atsisakė, nes, anot K.Jakučio, kino Pagulbis dar nėra matęs.

„O Pagulbis juk yra atradimų ir pirmųjų kartų vieta. Mano koncertas čia vyko prieš kelerius metus. Tada, pirmą kartą, čia nuskambėjo gyvos muzikos vakaras. Buvo Pagulbyje pirmų kartų ir daugiau. Čia vyko poezijos atlaidai, čia atgijo kluonas, sukvietęs žmones poezijos ir muzikos klausytis kitoje erdvėje“, – sakė K.Jakutis.

Keistuoliu vietinių gyventojų vadintas menininkas ir verslininkas rado kelią ir į Pagulbio, ir į pagulbiečių širdis.

Šiemet po Lietuvą keliaus ne tik koncertinis turas, tačiau ir kaimo gyvenimo fragmentai, kuriuos K.Jakutis sudėjo į naująją savo knygą „Stapiukioko daina“. Greta kitų novelių knygoje aprašomi ir Pagulbio kaimo žmonių charakteriai bei jų gyvenimo būdas – tarsi lengvais pirštais prisiliečiama prie kaimo žmonių būties ir buities.

Stapiukiokas – šio kaimo gyventojas, turintis auksines rankas ir, anot gyventojų, tokią pačią gerklę.

„Tačiau kai jis, sėdėdamas sodyboje, užgrojo armonika, aš išgirdau jo gyvenimą. Jo neišsipildžiusias svajones, jo skausmą“, – sakė K.Jakutis.

Tačiau ne visi kaimo gyventojai į K.Jakučio literatūrinius bandymus sureagavo teigiamai.

„Pamenu, kai parašiau pirmąją novelę apie Pagulbį, mano kaimynė Angelė supyko dėl to, jog aprašiau, kaip ji prie kelio deda akmenis, kurie trukdo pravažiuoti automobiliams“, – prisiminė knygos autorius.

Pagulbis K.Jakučiui nėra tik sodyba. Tai – kur kas daugiau.

„Pagulbis buvo ir liko mano aistra, o dabar aš dainuoju Pagulbį. Dainuoju Aukštaitiją“, – sako kartu su grupe koncertiniam turui besiruošiantis K.Jakutis.

Visi atlikėjo koncertai – nemokami, su specialiai paruoštomis dekoracijomis: mediniais šviesos žibinčiais, pirties durimis, kitais Aukštaitijos regionui būdingais akcentais.

K.Jakutis sako, kad dabar jam labiau tiktų kūrėjo, o ne verslininko vardas. Lietuviškų čiužinių gamybos įmonę „Lonas“ įkūręs ir daug metų jai vadovavęs K.Jakutis prieš kelerius metus verslą perdavė keturiems savo sūnums.

„O aš grįžau į Aukštaitiją. Grįžau dainomis, muzika, mintimis. Ir man gera, kai dalį Aukštaitijos savo dainomis, savo kūryba galiu dovanoti visiems. Nei dzūkai, nei suvalkiečiai ir net žemaičiai, atėję į koncertus, dėl to nepyksta“, – juokėsi iš Aukštaitijos kilęs ir joje užaugęs K.Jakutis.

Organizatorių informacija

BILIETAI INTERNETU:

UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS

Adresas: Kauno g. 8, 20114 Ukmergės
Tel.: +370 646 90707
El.p.: info@kc.ukmerge.lt

 

Įstaigos kodas 190351690
A/S LT174010042900153412
AB DNB bankas, b.k. 40100

Kultūros centro bilietų kasos darbo laikas:

 

I-nedirba

II-V -15-19 val.
VI- VII – 1 val. prieš renginį
Bilietų kasos tel.: +370 646 90230
El.p. kasa@kc.ukmerge.lt